Penktosios kartos belaidžio ryšio technologija, kitaip vadinama 5G, iš esmės pakeis mūsų naudojimąsi mobiliaisiais duomenimis. Šis naujausias tinklo standartas žada milžinišką greitį ir neįtikėtinai mažą ryšio vėlavimą, todėl naudotojai, būdami kelyje, galės palaikyti ryšį kaip niekada anksčiau. Be to, 5G ryšys taip pat turi daugybę galimų pritaikymų – ne tik mūsų mobiliuosiuose ar išmaniuosiuose telefonuose – kurie gali iš esmės pakeisti mūsų sąveiką su technologijomis ir mus supančiu pasauliu.
Kokie yra 5G privalumai?
Akivaizdžiausias 5G privalumas – greitis. 5G tinklai gali užtikrinti iki 20 kartų didesnį atsisiuntimo greitį nei dabartinis 4G LTE ryšys, todėl galima neįtikėtinai greitai atsisiųsti duomenis, transliuoti itin didelės raiškos turinį ir dar daugiau. Be to, jis taip pat užtikrina geresnę aprėptį ir geresnį priėmimą dėl to, kad jame naudojamos aukštesnės dažnių spektro juostos nei 4G.
Be to, 5G turi ir daug kitų privalumų, palyginti su tradicinėmis 2G/3G/4G technologijomis. Ji leis prie vieno tinklo prijungti daugiau įrenginių, todėl atsiras galimybė taikyti daiktų interneto (angl. Internet of Things arba IoT) technologijas tokiose srityse kaip išmanieji namai ir pramoninė automatika. Be to, jis pasižymi daug mažesniu užlaikymu nei esami tinklai, todėl idealiai tinka realaus laiko taikomosioms programoms, tokioms kaip virtualioji realybė ir autonominės transporto priemonės.
Kokie yra 5G trūkumai?
Nors 5G turi daug privalumų, palyginti su ankstesnių kartų belaidžio ryšio technologijomis, yra ir galimų trūkumų, į kuriuos reikėtų atsižvelgti. Vienas pagrindinių trūkumų – didelės išlaidos; dėl to, kad naudojamos aukštesnio dažnio spektro juostos, 5G tinklui įdiegti reikia gerokai daugiau investicijų nei ankstesnėms kartoms. Be to, turimas dažnių juostos plotis vis dar gana ribotas: nors 5G gali užtikrinti neįtikėtinai didelį greitį, jis pasiekiamas ne visur, o tam tikrose vietovėse vartotojai gali patirti mažesnį greitį.
Galiausiai, 5G tinklai taip pat yra jautresni trukdžiams nei jų pirmtakai. Taip yra dėl juose naudojamų aukštesnių dažnių juostų. Šios juostos gali būti veikiamos kitų šaltinių, pavyzdžiui, radijo bangų ir elektros linijų, trukdžių, todėl kai kuriais atvejais ryšys gali būti lėtesnis. Norint išspręsti šią problemą, reikės taikyti naujas technologijas, pavyzdžiui, spindulio formavimą, kad 5G signalai pasiektų numatytus tikslus be trukdžių.
Kaip 5G paveiks mūsų gyvenimą?
5G turi daugybę galimų pritaikymų, kurie gali iš esmės pakeisti mūsų sąveikavimą su technologijomis ir mus supančiu pasauliu. Pavyzdžiui, ji galėtų suteikti galimybę naudoti pažangias virtualios realybės taikomąsias programas ir papildytosios realybės patirtis, leidžiančias mums tyrinėti naujus virtualius pasaulius arba pagerinti mūsų kasdienį gyvenimą. Be to, 5G taip pat galėtų būti naudojama kuriant išmanesnius miestus, kuriuose gyventojai realiuoju laiku palaikytų ryšį su juos supančia aplinka. Tai galėtų pagerinti visuomenės saugumą ir veiksmingumą, taip pat geresnį išteklių valdymą. Kitas svarbus pritaikymas – autonominės transporto priemonės: mažas 5G tinklų vėlavimas leis transporto priemonėms saugiai ir patikimai veikti net ir važiuojant dideliu greičiu.
Galiausiai, 5G taip pat atvers daugybę galimybių įmonėms – nuo geresnės klientų patirties teikiant patobulintas mobiliojo ryšio paslaugas iki didesnio veiklos efektyvumo naudojant daiktų interneto taikomąsias programas. Ji gali sukelti revoliuciją tokiose pramonės šakose kaip sveikatos priežiūra, žemės ūkis ir gamyba, suteikdama galimybę automatizuoti ir didinti mašinų tarpusavio ryšį.
Trumpai tariant, 5G gali iš esmės pakeisti mūsų gyvenimą ir mūsų bendravimo su technologijomis būdą. Tai nepaprastai įdomi technologija, kuri gali lemti mūsų ateitį ateinantiems metams.